užurašas

užùrašas sm. (1), ažùrašas (r.) (1) Kp, Skdt; SD436 1. žr. užrašas 3: O čionai davė baisią gromatą o baisų užurašą patys ant savę ir ant patamstvos savo Ponu savamui MP148. Imk užurašą tavo o sėdėjęs veikiai parašyk penkias dešimtis SE174. 2. žr. užrašas 5: Kad buvo ažùrašas, tai bus ir veselia Trgn. Nedėlioj, sako, buvo in ažùrašo Sdk. Išvažiavo an mergą ir važiuos ant ažùrašo Užp. 3. [i]parašas: Tikros rankos ažurašas, parašas SD33. 4. žymė, ženklas. | prk.: Kieno abrožą ir kieno užurašą nešioji ant biednos žmogystės savo? MP374.